Lietuvos teritorijos apgyvenimo raida I–XII a. (Geografija 06 P)

2012 m. vasario 24 d. 14 val. VU Gamtos mokslų fakulteto Biofizikos auditorijoje (242 kab.) Rolandas Tučas apgynė disertaciją. 

Anotacija
Disertacijos tikslas – atlikti I–XII a. Lietuvos teritorijos apgyvenimo sistemų palyginamąją priežastinę analizę. Tyrimui sukurta unikali Lietuvos geležies amžiaus archeologinių vietų ir radimviečių GIS GDB, kurios pagrindu, panaudojant GIS technologijas, atlikta išsami skirtingų I–XII a. Lietuvos teritorijoje lokalizuotų kultūrinių regionų teritorijos apgyvenimo sistemų chronologinės raidos analizė (skiriant jų plėtros, kaitos, stabilumo bei regresijos laikotarpius). 
Detalios kartografinės analizės rezultatas – papildyti ir patikslinti iki šiol kitų tyrinėtojų atlikti tyrimai, vertinant kultūrinių regionų struktūrinį nevienalytiškumą, išskiriant juose branduolius, periferiją, tarpgentines ir vidujgentines neapgyventas teritorijas bei mišrios kultūrinės priklausomybės periferines teritorijas. Daug dėmesio skirta kultūrinių regionų riboms, jų kaitai. Atkreiptas dėmesys į inovacijų plitimo teritorinį netolygumą, išskiriant jų židinius bei konservatyviuosius senųjų tradicijų centrus. Lietuvos teritorijos apgyvenimo ir etnogenezės procesų raidos regioniniai skirtumai vertinti neatsiejant jų nuo gamtinės aplinkos – kaip itin svarbaus jų raidą determinuojančio faktoriaus, įtakos vertinimo. Tuo pagrindu parengta gamtinės aplinkos ir kultūrinių darinių integralumo (etnogeocenozių) koncepcija, šiame darbe tapusi teoriniu pagrindu atliekant tolimesnę teritorijos apgyvenimo sistemų struktūrinę analizę. Aptariant bendruomenių adaptaciją nevienalytėje gamtinėje aplinkoje, išryškinti Rytų Lietuvos ir likusios Lietuvos dalies apgyvenimo sistemų struktūros bei raidos sisteminiai skirtumai. Jiems paaiškinti suformuluotos dvi alternatyvios, tačiau bendrą vardiklį – tą patį priežastingumą (gamtinės aplinkos nulemtos skirtingos žemėnaudos formos) turinčios, hipotezės. Ši problematika Lietuvos mokslininkų darbuose plačiau aptarta dar nebuvo.
998 cituotos literatūros šaltiniai, 81 paveikslas, 2 lentelės, 2 priedai. Disertacija – lietuvių kalba, santrauka – anglų kalba.
Raktiniai žodžiai: kultūros geografija, kraštovaizdžio archeologija, GIS panaudojimas archeologijoje; archeologinės GDB, erdvinė analizė, baltų etnogenezė, adaptacijos teorija, etnogeocenozė, teritorijos apgyvenimo sistemų modeliai, „klajojančios“ gyvenvietės.


Vadovas
prof.habil.dr. Paulius KAVALIAUSKAS (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo taryba:
Pirmininkas- doc. dr. Darijus VETEIKIS (Vilniaus universitetas)
prof. habil. dr. Algirdas GIRININKAS (Klaipėdos universitetas)
dr. Darius JARMALAVIČIUS (Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas)
prof. dr. Egidijus RIMKUS (Vilniaus universitetas)
dr. Andra STRIMAITIENĖ (Lietuvos istorijos institutas)

Oficialieji oponentai:
prof. habil. dr. Algimantas ČESNULEVIČIUS (Lietuvos edukologijos universitetas)
doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS (Lietuvos istorijos institutas)

Su disertacija galima susipažinti adresu:

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.
CAPTCHA
Šis klausimas skirtas patikrinti, ar esate žmogus ir apsaugoti svetainę nuo nepageidaujamų įrašų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įveskite simbolius iš paveikslėlio.