Surinkti turinį

Aktualu

Rimas Žaromskis. Biržams yra ko pavydėti

"Biržai – išskirtinį istorinį ir gamtos paveldą turintis miestas, savo renesansine bastionine tvirtove garsėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir plačiame Europos regione. Biržų pilis neatsiejamai susijusi su Širvėnos ežeru, nes abu šie objektai yra tų pačių Radvilų veiklos palikimas." Apie savo gimtinę ir joje slypinčius turtus pasakoja profesorius Rimas Žaromskis.

„Radijo paskaitos“: ar pajėgsime išsaugoti kaimų pavadinimus – nematerialųjį tautos kultūros paveldą?

„Radijo paskaitos“: ar pajėgsime išsaugoti kaimų pavadinimus – nematerialųjį tautos kultūros paveldą? Radijos paskaitos bus galima klausytis „Radijo paskaitose“ gruodžio 2 d., antradienį, 14.05 val. LRT KLASIKOS programoje.

Po diskusijos "Ar pajėgūs išsaugoti kaimų pavadinimus – nematerialųjį tautos kultūros paveldą?".

2014 m. lapkričio 6 d. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete vyko Lietuvos geografų draugijos kartu ir Etninės kultūros globos taryba suorganizuota vieša diskusija "Ar pajėgūs išsaugoti kaimų pavadinimus – nematerialųjį tautos kultūros paveldą?".

Geografija ir socialiniai mokslai. Regioninių studijų atsiradimas ir tarpdiscipliniškumas po II PK (2 dalis)

Per šimtmečius įsitvirtinusią socialinių mokslų struktūrą po 1945 m. smarkiai paveikė trys veiksniai. Pirmasis jų - politinės pasaulio sandaros pokyčiai. Po Antrojo pasaulinio karo dvi naujas geopolitines realijas (vadinamąjį šaltąjį karą tarp JAV ir SSRS bei atsinaujinusį neeuropinių tautų istorinį įsitvirtinimą) vienijančiame pasaulyje iškilo ekonomiškai galingos Jungtinės Amerikos Valstijos. Antrasis - po 1945 m. pasaulyje kaip niekada iki tol sparčiai didėjo gamyba ir augo gyventojų skaičius, atitinkamai išsiplėtė žmonių veiklos apimtys. Trečiasis veiksnys - ypač didelė kiekybinė ir geografinė universitetų plėtra, skatinusi spartų profesionalių socialinės srities mokslininkų skaičiaus augimą. Visos trys minėtos naujosios socialinės realijos tokiems socialiniams mokslams, kokie buvo istoriškai susiformavę iki to laiko, kėlė nemažai problemų.

Apdovanoti konkurso "Kolumbas LT" nugalėtojai

Birželio 7 d. Klaipėdoje paskelbti ir apdovanoti geriausi metų keliautojai. Tarp apdovanojimų ir LGD įsteigtas specialus paskatinamasis prizas už naujos keliautojų kartos ugdymą.

Prof.habil.dr. B. Kaulakys "Lietuvos mokslo planus įgyvendino Estija"

Lietuvos mokslininkų suvažiavimo, kuris vyko š.m. gegužės 10 d., proga interneto portale DELFI ir Lietuvos mokslininkų sąjungos (LMS) svetainėje fizikas prof. habil. dr. B. Kaulakys paskelbė gan informatyvų straipsnį apie Lietuvos mokslo raidą.

LGD talkina Anykščių savivaldybei nustatant rajono kraštovaizdžio politikos kryptis

Anykščių rajono savivaldybė, pasiremdama Lietuvos geografų draugijos konsultacijoms, pradeda rengti Rajono kraštovaizdžio politikos kryptis.

Įkurta asociacija "Klaipėdos universiteto geografų klubas"

Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos katedra inicijavo Klaipėdos universiteto geografų klubo įkūrimą. Įkurta asociaciją "Klaipėdos universiteto geografų klubas". Veiklos tikslas - sujungti klubo narių interesus dėl bendrų tikslų.

Pasirašytas kreipimasis dėl medžių gėrovės užtikrinimo

Lietuvos nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų kreipimasis į Lietuvos Respublikos seimą, Aplinkos ministeriją bei Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie aplinkos ministerijos, norint sutelkti dėmesį į želdiniuose esančių medžių gerovės užtikrinimo būtinybę ir ragindami imtis konkrečių veiksmų medžių priežiūrai gerinti.

Konkursas "Kuriu žemėlapį "Mano Lietuva"

Uždaroji akcinė bendrovė „Hnit-Baltic“, Ugdymo plėtotės centras ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos centras, siekdami puoselėti gimtosios vietos, krašto ir Lietuvos pažinimą, domėtis geografija ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, skelbia 6-12 klasių mokinių skaitmeninių žemėlapių konkursą "Kuriu žemėlapį "Mano Lietuva"