Kokie šiandien mums rodosi kraštovaizdžio horizontai?

Šiandien  spalio 20 d. Europoje minima kraštovaizdžio diena! O artėjant šiai Europos kraštovaizdio dienai, 2023 m. spalio 17-18 d. Trakų rajone įvyko renginys „Kraštovaizdžio horizontai“. Renginio organizatoriai – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas ir Lietuvos geografų draugija – siekė suburti kraštovaizdžio srities žinovų ratą, kuriame būtų galima pasidalinti įvairių sričių žiniomis, praktikomis, idėjomis, aktualiais Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, formavimo klausimais ir drauge kelti klausimus, gryninti pasiūlymus, kaip turėtų būti formuojama Nacionalinė kraštovaizdžio politika iki 2035 metų.

Į kvietimą atsiliepė ir renginyje dalyvavo arti 300 žmonių (75 gyvai), tarp jų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos akademinių institucijų, saugomų teritorijų direkcijų, savivaldybių, Lietuvos geografų draugijos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir kitų organizacijų atstovai.

Pirmąją dieną buvo klausytasi paskaitų mokymuose „Kraštovaizdžio išsaugojimo ir pritaikymo lankymui priemonės“, o antrąją vyko tarpdisciplininis forumas, kur susipažinta su 12 pranešimų ir diskutuota apie Lietuvos kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo ir formavimo tendencijas ir ateitį.

 

Gilėjant žinioms atsiveria daugiau galimybių

Spalio 17 d. mokymuose buvo gilintasi į saugomų teritorijų planavimo ir planų įgyvendinimo, gamtotvarkos, etnografinių kaimų išsaugojimo temas, nagrinėti gamtinio karkaso metodologiniai modeliai ir Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gerieji pavyzdžiai.

Savo mintimis ir tyrimais dalijosi Vilniaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos iniversitetų, Lietuvos žemės ūkio akademijos dėstytojai, Saugomų teritorijų ir Lietuvos Geologijos Tarnybų, Trakų rajono savivaldybės ir Istorinio nacionalinio parko, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos atstovai ir valstybinių parkų direkcijų kraštotvarkininkai, ekologai, nuotoliu klausimai skriejo iš savivaldybių, mokytojų, o pertraukos klegėjo kolegų pokalbiais. Renginio akimirkas galite pažiūrėti priede (prisegtukuose). 

Doc. dr. Ričardas Skorupskas (VU, GI, LGD) susirinkusiems pristatė urbobuferinę, biomigracinę, fitostruktūrinę ir geoekologinę gamtinių tinklų kūrimo koncepcijas, pasakojo apie ekologinio kompensavimo priemones, reikalingas žemės ūkio, miestų teritorijose, atkreipė dėmesį į agromiškininkystės, žaliojo indekso taikymo privalumus, siūlė reguliuoti mažiausią galimą sklypo dydį miestuose, didinti želdynų normas ir projektuojant taikyti želdynų ekologinio efektyvumo kriterijus.

Nerijus Žitkevičius (VSTT, MAC) ir jo kolegos iš Dzūkijos–Suvalkijos bei Žemaitijos STD supažindino, kaip praktiškai įgyvendinama saugomų teritorijų apsauga, gerinama NATURA 2000 buveinių būklė Nemuno salose, tvarkomas Medvėgalis, vykdomi kiti gamtotvarkos darbai. Sužinojome, kad kasmet parengiama virš 100 gamtotvarkos planų, darbai vykdomi apie 600 ha, o dar daugiau informacijos pateikiama BIOMON sistema.

Donata Armanavičienė (KPD)pristatė etnografinių kaimų apsaugos ir jų būklės fiksavimo situaciją. Ji pabrėžė, kad trūksta metodikų, kaip nustatyti ir vertinti kraštovaizdžio srities vertingąsias savybes nekilnojamųjų kultūros vertybių aprašuose, nepakanka kontroliuojančių specialistų, o nykstant senųjų kaimų gyventojams ir žemės ūkio veikloms, senosios tradicijos negali natūraliai tęstis.

Rima Baradokaitė–Greimienė (VSTT)užtikrintai visus pervedė valstybinių parkų tvarkymo ir zonų ir ribų planuose nustatomais reglamentais, kitais teisės aktais, kuriuos būtina išmanyti, sprendžiant, ar, kur ir kokia statyba saugomose teritorijose yra galima ar ne.

Vytautas Rukas, Gerda Kriaučiūnienė ir Lina Žukauskienė (VSTT) pademonstravo, kokią naudą gali gauti ST direkcija, jei sistemingai fiksuos, kaip įgyvendinami ST planavimo dokumentai.

Dr. Giedrė Godienė (VU, GI)pristatė Europos kraštovaizdžio konvencijos principus, Europos Tarybos Kraštovaizdžio apdovanojimo kriterijus. Ji nukėlė klausytojus į Lilio–Lenso miestų apylinkes Prancūzijoje, Carbonia anglies šachtas Sardinijoje, Aire upę prie Ženevos Šveicarijoje, kaimiškas Suomijos avių ganyklas, Bergamo ir Astino slėnio pschiatrijos ligoninę, Daugpilio tvirtovę Latvijoje, Szprotawia pelkynus Lenkijoje, aptarė Utenos ir Telšių pasiekimus.

 

Įsiklausydami į skirtingus požiūrius tampame turtingesni

Antrąją renginio dieną, spalio 18-ąją prof. dr. Vykintas Vaitkevičiuspradėjo klausimu: „dvasia gyva alsavime, vyksme, o be dvasios ir mes patys – ar gyvi?“ Jis pabrėžė, kad kraštovaizdžio dvasiniai klodai yra „nuolat naudojamas turtas, dėl kurio verta stengtis, išsaugoti vertybinę laikyseną.“ Užfiksuoti dvasiniai turtai tampa kultūriniu konstruktu, mokslo žinija, bet didžioji jų dalis yra gyva, praktikuojama tradicija. Tai – vietų vardai, padavimai, tikėjimai, papročiai, pasaulėjauta. Mūsų krašto ypatingos vietos išgyvenamos kaip dvasinė gilioji šventenybė. Net užmiršta, ji gali vėl atgyti; kaip vietos, keliančios estetinę nuostabą, pasigėrėjimą ir tai, kas tampa kūrybinio įkvėpimo šaltiniu ir teikia įvairiapusę sveikatą.

Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius (KU)pabrėžė, kad kraštovaizdžio dvasiniai klodai yra „nuolat naudojamas turtas, dėl kurio verta stengtis, išsaugoti vertybinę laikyseną.“ Užfiksuoti dvasiniai turtai tampa kultūriniu konstruktu, mokslo žinija, bet didžioji jų dalis yra gyva, praktikuojama tradicija. Tai – vietų vardai, padavimai, tikėjimai, papročiai, pasaulėjauta. Dvasinė gilioji šventenybė iki šiol yra jaučiama, išgyvenama. Net užmiršta, ji gali atgyti; pasireikšti kaip vietos, keliančios estetinę nuostabą, pasigėrėjimą ir tai, kas tampa kūrybinio įkvėpimo šaltiniu, teikia įvairiapusę sveikatą.

Doc. dr. Filomena Kavoliutė (LGD)atvėrė mūsų kultūrinio krašto rūbo, šalies atminties vietovardžiuose, lobyną. Ji kalbėjo, jog „vietovardžiai kyla iš sugyvenimo, susigyvenimo su gamta“ ir juose „išlieka sociumo kodas (kaimų verslų, socialinio statuso, istorinių įvykių, asmenybių bruožai).“ Vietos vardai dingsta dėl užmaršties, karo, maro, nykstančios tautos ir kardinalių kraštovaizdžio pokyčių. Apmaudu – tūkstančiaivietovardžių nepelnytai nyksta dabar dėl mūsų neveiklumo...

Darius Ramančionis (Žemaitijos STD, LGD)pasidalijo ilgamete visuomeninės veiklos saugant krašto savastį patirtimi. Jis priminė, kad nevyriausybinės organizacijos yra nepamainomos telkiant aktyvius savo kraštą mylinčius žmones ne tik į protestus, bet į tvarkymo talkas, kraštotyrą. Vietos šviesuoliai yra ypatingų objektų žvalgytojai, stebi jų būklę, bendrauja su žemės savininkais, užsiima švietimu, inicijuoja ir vykdo įvairiausius krašto vertybes aktualizuojančius projektus, vykdo advokaciją ir net kontroliuoja institucijų darbą.

Dr. Jonas Satkūnas (LGT)pristatė Lietuvos geoištirtumo situaciją, geotopų fiksavimo, IUGS–UNESCO projektą – vertingiausių pasaulio geopaveldo nustatymo komisijai pateikto Lietuvos kandidato – Vilniaus termoerozinio kalvyno ir kito mūsų geologinio paveldo aktualizavimo veiklas. Jis išryškino riedulių atkasimo, perkėlimo problemas, paminėjo kylančias išteklių naudojimo ir antžeminių vertybių išsaugojimo priešpriešas.

Gabrielė Jakumaitė (Žemaitijos STD, Salantų RP grupė)pasidalino patirtimi tiriant Šatrijos kalno ir jo apylinkių kraštovaizdį. Ji pristatė didžiųjų vėjo elektrinių parkų vizualinės įtakos kraštovaizdžiui vertinimo metodines įžvalgas Šatrijos vizualinės erdvės pavyzdžiu.

Dr. Evaldas Ramanauskas (KTU)pristatė miestų bendrųjų planų rengimo metu kylančias problemas. Jis atkreipė dėmesį į kraštovaizdžio savitumą (pvz., panoramų, įvažiavimų situacijas) bei ekologinį potencialą mažininančius sprendimus, miesto mažųjų upelių, slėnių šlaitų, kitų charakteringų struktūrinių kraštovaizdžio elementų nykimą, potvynių užliejamų teritorijų užstatymą. Jis pademonstravo, kaip neigiamai atsilliepia paskutinis atskirųjų želdynų normų miestuose mažinimas. Pabrėžė savivaldybių bendrųjų planų sprendinių ekspertizės būtinybę.

Povilas Montvila (Trakų r. savivaldybės vyr. arch.)pabrėžė, kad viešas interesas apima ir siekį gyventi harmoningame kraštovaizdyje. Jis papasakojo, kaip net 3 valstybinius parkus savo teritorijoje turinti savivaldybė pasiekė, kad jos teritorijoje nebūtų statomos didžiosios vėjo jėgainės ir kt.

Andželika Kriaučiūnė pristatė Trakų istorinio nacionalinio parko veiksmus, atkuriant E. Andre projektuoto Užutrakio dvaro parko didybę ir grožį.

Doc. dr. Ričardas Skorupskas (VU, GI, LGD)atskleidė, kokius kraštovaizdžio srities veiksmus numato 2023 m. patvirtinta Lietuvos Respublikos bendrojo plano įgyvendinimo programa, kurios dėka svarbiausio šalies erdvinio vystymo vizijos įgyvendinimas bus susietas su regionų plėtros programomis, sektoriniais strateginiais planais.

Dr. Giedrė Godienė (VU, GI, LGD), kalbėjo apie Lietuvos kraštovaizdžio politiką 2004–2023 m. kaip horizontalią priemonę, vedančią prie pagrįstų kraštovaizdžio apsaugos, planavimo, tvarkymo sprendimų; tarpinstitucinio bendradarbiavimo; sistemiškos srities refleksijos. Ji kvietė stiprinti Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimą, atnaujinti 2004 m. gruodžio 1 d. LRV nutarimu Nr. 1526 patvirtintą LR kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą, kuris nustojo galioti dar 2020 m. Įgyvendinant šį nutarimą ir tarpinstitucinę jo įgyvendinimo veiksmų programą, per 20 metų priimta nemaža svarbių teisės aktų, suteiktas didelis impulsas kraštovaizdžio mokslui, sukurta saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo sistema, suplanuota jų erdvinė raida, vertybės pritaikytos lankymui, įkurti lankytojų centrai, gamtos mokyklos, iškilo apžvalgos bokštai, vyko kraštovaizdžio regeneravimo darbai ir kt..

 

Ieškant atsakymų diskusijoje

Lietuvos Kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Mantas Pilkauskaskalbėjo, kad Europos žaliasis kursas yra gera galimybė kraštovaizdžio architektūrai, kurią svarbu paremti finansiniais ištekliais. Tarptautinė kraštovaizdžio architektų federacija IFLA 2022 m. suorganizavo parodą „Pergalvojant gamtą“, kur pateikiama 50 projektų iš 20 šalių, tarp kurių ir 3 Lietuvos autorių darbai. Jis priminė, kad 2023 m. Švietimo, moklso ir sporto ministerija patvirtino Kraštovaizdžio architektūros studijų krypties aprašą, kuris parengtas atsižvelgiant į LR Kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą, tarptautinius teisės aktus.

Dr. Evaldas Ramanauskas iškėlė savivaldybių ir ypač miestų bendrųjų planų metodologinės priežiūros svarbą ir siūlė siekti, kad šiems planavimo dokumentams iki tvirtinimo būtų privaloma nešališka ekspertizė. Esminis yra viešo naudojimo teritorijų normų tinkamas nustatymas ir jų laikymasis, nes tai susiję su socialinio teisingumo užtikrinimu. Svarbu branginti esamas natūralias kraštovaizdžio struktūras ir jas praturtinti, o siekiant miestų polifunkcionalumo –  integruoti daugiau žaliųjų, ekologinių.Mantas PiIkauskas išreiškė nuomonę, kad reiktų grįžti prie ankstesnių Želdynų normų, nes dabartinis teisinis reguliavimas leis vystytojams neformuoti naujų atskirųjų želdynų besiplečiančiuose miestuose.

Doc. dr. Jonas Volungevičius (VU, GI, LGD) atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje tinkamo dėmesio nesulaukia 60% mūsų šalies apimantis agrarinis kraštovaizdis. Geografinei kraštovaizdžio sampratai artimiausias žemės ūkio moksluose naudojamas „agroekosistemos“ terminas, tačiau ir žemės ūkiui reikalingi kraštovaizdžio specialistai. Intensyvėjanti žemdirbystė, devastuota žemė, aktyvėjanti dirvų erozija – žinomos tendencijos, tačiau LRV žaliajame kurse dirvožemio aktualijos iš viso neminimos. Tuo tarpu būtent dirvožemio srityje atsiskleidžia visi tvaraus vystymosi dėmenys – mūsų socialinis saugumas, ekonominis našumas ir ekologinis stabilumas. Skirtingo pobūdžio agroekosistemoms būtina taikyti specifines ekologinių funkcijų, žemėveikslių margumo palaikymo ir atstatymo priemones, derinti įvairias ūkines veiklas, skatinti beariminę žemdirbystę, o saugomose teritorijose ir gamtiniame karkase – dar ir agromiškininkystę, kt. priemones. Siūlė kurti išmokų ūkininkams už ekologinių naudmenų palaikymą, ekosistemines paslaugas, sistemą.

Dr. Mindaugas Lapelė, kalbėdamasapie miškingą kraštovaizdį, pabrėžė, kad saugomos teritorijose miškininkystė turi būti artima gamtai, ir tai „turėtume justi ne tik pasiskaitę informacinius stendus.“ Reikia daugiau įvairiaamžių, įvairiarūšių miškų ir turime leisti tokiems atsirasti. Kažkur turėtų būti ir tylos zonos miške. Daugiau miškų turi būti griežčiau saugomi ir ne tik dėl ekologinių, bet ir dėl etinių, net semantinių priežasčių. „Juk stebuklai nevyksta nei kirtavietėje, nei jaunuolyne, – ieškome pirmapradės, įkvėpimą teikiančios gamtos, tą poreikį tenkina Sengirės fondo veikla.“

Rūta Baškytė (VSTT, LGD)pridėjo, kad miškuose reikia palaikyti ir socialines, kultūrines funkcijas. Valstybiniai miškai turėtų būti pavyzdys, nors ir valstybiniai ir privatūs miškai nėra skirti vien medienai auginti. Svarbu remtis ir FSC miškų sertifikavimo sistema, kuri reikalauja atsižvelgti į šalia gyvenančių bendruomenių interesus, jas įtraukti į miškotvarką plačiąja prasme.

Agnė Jasinavičiūtė(VSTT, LGD) pastebėjo, kad „žmonės bijo turėti vertybių, nes jas tokiomis pripažinus seka reikalavimai, kontrolė, kas nepatinka...“ Sudėtinga steigti naujas saugomas teritorijas dėl neigiamos visuomenės reakcijos. Pavyzdžiuiu, 2011 m. buvo pasiūlymų naikinti Krekenavos RP. Visgi doc. dr. Ričardas Skorupskas (VU, GI)kvietė labiau palaikyti „iniciatyvas iš apačios“ – Sengirės fondą, Germanto RP iniciatorių idėjas.

Tam pritardamas, Darius Ramančionis siūlė stiprinti kraštovaizdžio mokymą mokykloje ir bendrą kvalifikacijos šioje srityje kėlimą. Jis papildė, kad saugomose teritorijose gyvuojančios bendruomenės nuolat gauna žinių, o savivaldybėse labai trūksta specialistų. Aktyvūs žmonės ir randa, ir saugo nemaža ypatingų kraštovaizdžio elementų, bet nevisada tai yra oficialu.

Rūta Baškytė(VSTT, LGD) priminė, kad jau greitai bus įteisintos privačios saugomos teritorijos. Svarbu mąstyti plačiau, gerbti ryšius tarp kraštovaizdžio komponentų, vadovautis ekosisteminiu požiūriu.

 

Teisiniai nacionalinės kraštovaizdžio politikos keliai

Primindama šio Forumo tikslą, dr. Giedrė Godienė kvietė susitelkti ir atnaujinti Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašą (toliau – Politika, Aprašas): tam reikalinga rimta šios įvairialypės srities būklės peržiūra, įvairių institucijų, organizacijų ir specialistų įsitraukimas, nes paskutinė nacionalinė Kraštovaizdžio politikos ataskaita buvo parengta 2020 m.

Aprašas yra vienintelis nacionalinis teisės aktas, integruojantis ratifikuotos ir įstatymui prilyginamos Europos kraštovaizdžio konvencijos (toliau – EKK) nuostatas į nacionalinę teisę.

2021 m. sausio 25 d. VU CHGF GI, o 2021 m. sausio 29 ir 31 d. LGD atskirais raštais kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl šio teisės akto atnaujinimo, dėl kraštovaizdžio srities indėlio į Vyriausybės žaliojo kurso veiklas. 2021 m. kovą Aplinkos ministras sudarė tarpinstitucinę Darbo grupę šiuo klausimu. Įvyko keletas posėdžių, 2021 m. gale pristatyta EKK įgyvendinimo rekomendacijų ekspertinė analizė, tačiau minėto teisės akto projektas neparengtas.

Priešingai ET rekomendacijoms dėl EKK įgyvendinimo, pastaraisias metais nesiekiama sisteminio integruoto teritorijos valdymo, apsaugos ir vystymo balanso. Fragmentiški Miškų, Saugomų teritorijų, Želdynų, Aplinkos, Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymų ir jų poįstatyminių teisės aktų, Vandens telkinių apsaugos juostų nustatymo tvarkos keitimai lemia vis sudėtingesnę kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo situaciją, EKK įgyvendinimas nevyksta.

Nors nemaža aktualių Aprašo nuostatų yra perkelta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą, patvirtintą LRV 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 741, tačiau jos nėra pakankamos EKK įgyvendinimui užtikrinti.

Maža to, jokios šiame nutarime išdėstytos su Politika susijusios nuostatos negali būti taikomos, kol minėtas Aprašas nebus patikslintas, ir tai reikia padaryti kuo skubiau.

 

Forumo dalyviai bendru sutarimu nusprendė kreiptis į Aplinkos ministrą:

  1. Siųsti Forumo idėjų santrauką ir inicijuoti Nacionalinės kraštovaizdžio politikos atnaujinimą, numatanti strateginius kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, planavimo uždavinius iki 2035 m., EKK 6 str. nurodytų priemonių įgyvendinimo gaires ir reikalavimus, įvertinant EKK įgyvendinimo rekomendacijas, kraštovaizdžio mokslų pažangą, aktualius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, gerąsias praktikas, klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo iššūkius ir kt..
  2. Siūlyti atnaujinti 2021 m. balandžio 19 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1–230 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo pakeitimo projekto rengimo darbo grupės sudarymo“ suburtos Darbo grupės darbą.
  3. Prašyti paviešinti, kaip Politika ir EKK buvo įgyvendinamos 2020–2023 metais, kokie yra ES struktūrinių fondų finansuotų veiklų kraštovaizdžio srityje rezultatai ir pan.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2002 m. spalio 3 dieną Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu ratifikavo Europos kraštovaizdžio konvenciją, tuo įsipareigodamas šio tarptautinio susitarimo nuostatas paversti Lietuvos teisės sistemos dalimi. Tokį žingsnį 2023 m. žengė iš viso 40 šalių.

Konvencija siekiama išsaugoti kraštovaizdį kaip mūsų kontinento ir kiekvienos šalies, regiono, vietovės savastį, įpareigoti nacionalines, regionines ir vietines valdžios instucijas priimti teisės aktus ir imtis konkrečių veiksmų kraštovaizdžiui tirti, planuoti, saugoti, tvarkyti, atkurti. Šiuo susitarimu įtvirtinta žinių, švietimo, mokslo svarba ir visuomenės dalyvavimo, priimant erdvinius sprendimus, reikšmė, poreikis ginti žmogaus teises teritoriniu principu.

Nuo 2011 m. kraštovaizdžio – kompleksinį, visuminį teritorijos suvokimo modelį taiko ir UNESCO. Pabrėžiama, kad bet kurie reiškiniai ir elementai yra tampriai susiję, todėl pasaulio problemų negalima nagrinėti, spręsti nesuprantant ryšių tarp aplinkos komponentų, tarp žmogaus ir visuomenės, tarp materialių ir nematerialių dedamųjų.

 

Informaciją parengė

Dr. G. Godienė, g.godiene@gmail.com

PrisegtukasDydis
Renginio akimirka490.39 KB
Renginio akimirka545.28 KB
Renginio akimirka805.62 KB
Renginio akimirka626.56 KB
Renginio akimirka622.89 KB
Renginio akimirka1.09 MB
Renginio akimirka1.19 MB
Renginio akimirka948.96 KB
Renginio akimirka861.58 KB
Renginio akimirka1.08 MB
Renginio akimirka3.92 MB

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.
CAPTCHA
Šis klausimas skirtas patikrinti, ar esate žmogus ir apsaugoti svetainę nuo nepageidaujamų įrašų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įveskite simbolius iš paveikslėlio.