Ekspedicija Nevaišių kalvos aukščio nustatymui

2020 metų lapkritį suėjo 15 metų, kai Aukštojas paskelbtas aukščiausia Lietuvos kalva, kurią atrado ir įteisino žymus geografas ir keliautojas doc. dr. Rimantas Krupickas. 2020 metų rudenį Rimanto Krupicko studentai ir bendraminčiai - Aušra Narbutaitė-Jorgensen, Linoreta Vasilevičienė, Dalius ir Sabina Pranculiai, VU dėstytojas ir JGM vadovas dr. Audrius Čečys nusprendė Dėstytojo atminimui ir jo darbų tąsai įprasminti sudaryti Lietuvos aukščiausių savivaldybių taškų žemėlapį. Idėją kartografinėmis priemonėmis realizavo Lietuvos geografų draugijos narė dr. Jurgita Rimkuvienė, sukūrusi "Aukštojų" žemėlapį  http://bit.do/reljefo-taskai.

Prasidėjo aukščiausių Lietuvos vietų lankymas. Keliautojas Vytautas Bukauskas visas 60 "viršūnių" įveikė truputį daugiau kaip per mėnesį (įkopė į visas, išskyrus Kėdainių ir Kauno raj., kur reikalingi specialūs leidimai). Tada buvo pastebėti aukščių neatitikimai ir į šį entuziastų susirūpinimą atsiliepė Vilniaus universiteto kartografai. 

Oficiali pažymėta Nevaišių kalvos vieta nesutampa su aukščiausia Švenčionių ir/arba Ignalinos aukštumos vieta. 2008 metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros specialistai atliko aukščiausių Lietuvos vietų matavimus ir nustatė, kad aukščiausia Nevaišių kalvos viršūnė yra 289,67 m aukščio bei yra 1,8 km į pietryčius nuo tos, kuri dabar pažymėta vietovėje ir žemėlapiuose. Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto Kartografijos ir geoinformatikos katedros mokslininkai, geografijos mokytojai ir Lietuvos geografų draugijos atstovai vyko į ekspediciją kalvos identifikacijai ir aukščio nustatymui.

2021 metų balandžio 16 dieną 8 žmonių komanda iš Vilniaus leidosi į ekspediciją šiaurės rytų kryptimi link Igalinos rajono savivaldybės Ceikinių seniūnijos vakarinės dalies, kurioje stūkso Nevaišių ir į pietryčius nuo jos esanti bevardė kalva. Fiziniu geografiniu aspektu, pagal A. Basalyką (1965 m.), šios kalvos priklauso paskutinio apledėjimo pakraštinių moreninių aukštumų srities, Švenčionių-Naručio aukštumos rajono Nevaišių-Ceikinių mikrorajonui. Pagal P. Kavaliausko ir R. Guobytės geomorfologinį rajonavimą (2010 m.), kalvos yra Švenčionių (Šiaurės Nalšios) pakraštinių moreninių aukštumų srities Ignalinos moreninio kalvyno rajone. O pagal A. Česnulevičiaus (2013 m.) rajonavimą, kalvos priklauso paskutinio apledėjimo marginalinių Baltijos aukštumų srities, moreninių ledyno pakraščio darinių ir dugninės morenos Ignalinos aukštumos rajonui. Na, o pagal labai smulkiai klasifikuotą Lietuvos geologijos tarnybos geomorfologinį rajonavimą, šios kalvos yra Ceikinių kalvotame moreniniame masyve. Dėl savo unikalios geomorfologijos, Nevaišių kalva ir bevardė kalva, esanti tarp Nevaišių, Jakaviškių, Lepšių kaimų bei Ceikiškės viensėdžio, priklauso Nevaišių geomorfologinio draustinio teritorijai, kuri yra Sirvėtos regioninio parko dalis - eksklavas, atitolęs į šiaurę nuo pagrindinės regioninio parko teritorijos.

Atvykę į ekspedicijos tikslo vietą, mokslininkai-kartografai pasitelkę profesionalias šiuolaikinias padėties bei aukščio nustatymo priemones (GPS imtuvą) pradėjo matavimo tyrimus.

Visų pirma, oficialiai pažymėtos Nevaišių kalvos viršūnėje ir jos šlaituose kartografai išmatavo kelias dešimtis taškų, kad galima būtų padaryti šios kalvos erdvinį modelį ir nustatė, kad kalvos (X:6130471.353; Y:644705.442, LKS-94) absoliutusis aukštis yra 289,767 m (vertikalus tikslumas 18 mm).

Išmatavę dabartinėje vietoje pažymėtą Nevaišių viršukalvę, ekspedicijos dalyviai vyko apie 1,2 km pietų kryptimi į antrąją, galimai aukštesnę kalvos viršūnę. Antroji  kalvos viršūnė pasižymi didesniu santykiniu aukščiu ir peraukštėjimu nei pirmoji, todėl teko įveikti ilgesnį kelią, kalvos šlaituose ekspedicijos dalyviai aptiko apleistas sodybas bei pastatų griuvėsius. Užkopę ant šios viršukalvės, mokslinininkai GPS imtuvu vėl atliko matavimus keliolikoje taškų. Deja, dėl gausios augalinės dangos, vizualiai pats aukščiausias šios kalvos taškas nebuvo tiksliai išmatuotas, tačiau šalia aukščiausios vietos matuotas taškas (X:6129582.958; Y:644836.811, LKS-94) parodė, kad ši viršukalvė yra apie pusė metro žemesnė nei pirmoji oficialioji Nevaišių kalva.

Į vakarus nuo antrosios buvo išmatuota dar viena viršūnė (X:6129642.925; Y:644775.631, LKS-94), bet ji pasirodė žemesnė. Nuo jos atsivėrė vaizdas į nemažą ir kraštovaizdį labai paįvairinančią miškapelkę.

Buvo pamatuota ir ketvirtoji viršūnė (X:6129579.515; Y:644838.794, LKS-94) esanti šiek tiek į pietus nuo atrosiosios. Nors ji pasirodė dar žemesnė, nuo čia ekspedicijos dalyviai galėjo pasigrožėti plačia apylinkių panorama.

Taigi, ekspedicijoje atlikti matavimai ir tyrimai rodo, kad nors antroji bevardė kalva nėra aukštesnė už pirmąją (oficiali Nevaišių), ji tikrai gali pretenduoti bent į šeštą vietą Lietuvos aukščiausių kalvų dešimtuke! O tai pakeistų dabartinę Lietuvos geografinių ekstremumų sąrąšo konfigūraciją.

Ekspedicijos dalyviai:

  • Prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius (Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros vedėjas, Lietuvos kartografų draugijos narys) (vadovas)
  • Doc. dr. Artūras Bautrėnas (Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros dėstytojas, Lietuvos kartografų draugijos revizijos komisijos narys)
  • Asist. dr. Linas Bevainis (Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros dėstytojas, Lietuvos kartografų draugijos valdybos narys)
  • Asist. dr. Donatas Ovodas (Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Kartografijos ir geoinformatikos katedros dėstytojas, Lietuvos kartografų draugijos narys)
  • Linoreta Vasilevičienė (Vilniaus licėjaus geografijos mokytoja metodininkė)
  • Dalius Pranculis (Vilniaus Biržiškos gimnazijos geografijos mokytojas metodininkas, keliautojų klubo „Kertam kampą“ įkūrėjas ir vadovas)
  • Sabina Pranculienė (Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro geografijos ir biologijos mokytoja metodininkė)
  • Danielius Jurčiukonis (Lietuvos geografų draugijos valdybos narys, Jaunųjų geografų klubo narys)

Ekspedicijos dalyviai savo buvimą taip pat užfiksavo "Aukštojų" žemėlapyje. Kviečiame visus domėtis mūsų krašto geografija, turtinti žinias apie savo šalį, lankyti aukščiausias Lietuvos vietas ir savo įspūdžiais dalintis geografų sukurtame žemėlapyje.

PrisegtukasDydis
Žemėlapis.jpg5.83 MB
Žemėlapis2.jpg1.79 MB
Žemėlapis3.jpg2.67 MB
Ekspedicijos akimirka5.37 MB
Ekspedicijos akimirka6.5 MB
Ekspedicijos akimirka4.97 MB
Ekspedicijos akimirka4.57 MB
Ekspedicijos akimirka6.96 MB
Ekspedicijos akimirka6.74 MB
Ekspedicijos akimirka5.77 MB
Ekspedicijos akimirka5.77 MB
Ekspedicijos akimirka6.18 MB
Ekspedicijos akimirka6.01 MB
Ekspedicijos akimirka5.85 MB
Ekspedicijos akimirka5.76 MB
Ekspedicijos akimirka8.96 MB
Ekspedicijos akimirka1.97 MB
Ekspedicijos akimirka3.4 MB

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.
CAPTCHA
Šis klausimas skirtas patikrinti, ar esate žmogus ir apsaugoti svetainę nuo nepageidaujamų įrašų.
Vaizdinė CAPTCHA užduotis
Įveskite simbolius iš paveikslėlio.