Gimė 1923 m. liepos 13 d. Kaune. 1933-1941 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje. 1941m. įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos-matematikos fakulteto geologijos ir geografijos skyrių, klausė geologijos, geografijos, vėliau archeologijos ir istorijos paskaitų. Vokiečiams uždarius universitetą V.Gudelis dirbo profesoriaus asistentu Lietuvos geologinėje tarnyboje. 1947m. baigęs studijas dėstė Fizinės geografijos ir Geologijos katedrose, bet už dalyvavimą karo metų spaudoje buvo pašalintas iš universiteto.1950 m. pradėjo dirbti Lietuvos MA Geologijos ir geografijos institute moksliniu sekretoriumi. 1954 m. VVU GMF apgynė geologijos kand. disertaciją “Baltijos jūros geologinė raida vėlyvajame glaciale ir postglaciale Lietuvos TSR ir Kaliningrado srities ribose”.1956 m. jam suteiktas vyr. moksl. bendradarbio vardas,išrenkamas Fizinės geografijos sektoriaus vadovu.1968 m. V. Gudelis apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją “Pabaltijo reljefas ir kvartero dariniai”. 1969 m. suteikiamas profesoriaus vardas. Nuo 1978 m. profesorius vadovavo Geografijos skyriui,1990 m. – Geografijos institutui, 1980 m išrenkamas Lietuvos MA nariu korespondentu,1994 m. tikruoju nariu.
V. Gudelis pirmasis Lietuvoje organizavo kompleksinius Baltijos jūros vystymosi istorijos, geologijos, krantų dinamikos, geomorfologijos, eolodinamikos ir neotektonikos tyrimus. Sudarė pirmuosius Lietuvos Kuršių marių nuosėdų (1951), Pabaltijo ir Lietuvos neotektoninius (1960), Baltijos jūros dugno reljefo (1975), žemėlapius; Lietuvos holoceno stratigrafinę ir paleogeografinę schemas (1957), atliko Baltijos krantų magnetinį rajonavimą (1967) ir kt. darbus. Nuo septinto dešimtmečio vidurio buvo tarptautinės kvartero geologų ir geografų organizacijos INQUA ir jos komisijų narys, prezidentas, Tarptautinės geofizikų ir geodezininkų s-gos narys. 1992 m. Upsalos un-tas suteikė V. Gudeliui garbės daktaro vardą. 1995 m. išrenkamas Europos sąjungos krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės nariu, yra Tarptautinio fondo Via Baltica laureatas. Lietuvos mokslinių premijų laureatas, (1959 ir 1973), nusipelnęs mokslo veikėjas. V. Gudelis vienas iš Lietuvos geografų draugijos 1958 m. kūrėjų, ilgametis jos Tarybos narys.
Nuo 1952 m. V.Gudelis vadovavo 42 moksl. temoms, dalyvavo 3 tarptautiniuose projektuose, valstybinės reikšmės mokslo ekspertizėse. Paskelbė apie 700 mokslo bei mokslo populiarinimo publikacijų 14 monografijų. Jo bibliografinėje rodyklėje “Vytautas Gudelis” 686 įrašai. Nuo 1956 m. profesoriaus pranešimai skaitomi (jam pačiam nebuvo leista dalyvauti) Meksikoje, Švedijoje, Danijoje, JAV, Japonijoje ir kt. užsienio mokslo forumuose.Tik nuo 198 m. V.Gudeliui leidžiama išvykti su pranešimais į Čekoslovakiją, Vokietiją, Lenkiją, Švedijoje ir Suomijoje Upsalos, Lundo, Turku ir Oulu un-tuose profesorius skaitė Baltijos jūros paleogeografijos ir geologijos kursus. 196…m. Gegrafijos skyriuje organizavo naujos geografijos mokslo krypties – landšaftų geochemijos laboratoriją, vadovavo pirmai šios krypties disertacijai.
Žymus V.Gudelio indėlis redaguojant mokslo leidinius. Jis yra net 26 mokslo darbų rinkinių, monografijų sudarytojas ir redaktorius. Organizavo ir redagavo tarptautinius leidinius “Collectanea acta geographica Lithuanica”, “Collectanea acta geologica Lithuanica”(1960) (anglų kalba), 7 “Baltica” , 27 “ Geografijos metraščio” tomus, buvo daugelio leidinių redakcinių kolegijų narys, rašė knygoms pratarmes, recenzijas, vertė į lietuvių kalbą. Buvo Lietuviškų tarybinių enciklopedijų autorius ir redkolegijų narys.
Nemažas profesoriaus indėlis terminologijos, leksikografijos mokslo istorijos srityse.Profesorius pateikė apie 340 naujų mokslo terminų, kurie įtraukti į Geologijos ir fizinės geografijos terminų (1956 rusų-lietuvių k.), Geologinių terminų (1953 šešiomis kalbomis – lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, prancūzų), Jūros krantotyros terminų žodynus (1993 lietuvių rusų, vokiečių, anglų k.). V. Gudelis domėjosi pajūrio ir pamario toponimika, rašė apie gyvenviečių vardų kilmę surinko medžiagos laivininkystės klausimais Lietuvoje.
Buvo daugelio tarptautinių ir visasąjunginių geologijos, geografijos ir okeanologijos organizacijų ir komisijų prezidentas bei viceprezidentas, keturių užsienio draugijų ir komisijų tikrasis narys, daugelio Lietuvos mokslo organizacijų narys.
1992 m. už žymų mokslinį indėlį tiriant Baltijos jūrą ir jos krantus bei už tarptautinį mokslinių darbų organizavimą suteiktas Upsalos universiteto garbės daktaro vardas.
Svarbiausios publikacijos: Lietuvos kvartero geologijos ir paleogeografijos apybraiža (1961, rusų k.), “Baltijos jūra” (1960),” Baltijos reljefas ir kvartero dariniai” (1973, rusų k.), “Baltijos jūros geologija” (1976, rusų k.; 1982, lenkų k., su bendraaut.), ”Baltijos jūros istorija” 1977, anglų k., su bendraaut.), “Baltijos jūros dugno nuosėdų litostratigrafija ir kristalografija (1985, rusų k.), ”Lietuvos įjūris ir pajūris (1998).
Mirė 2007 m. liepos 17 d. palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
