Mokinė apie JGM žiemos sesiją

Ar domitės geografija? O gal Jums tiesiog įdomu daug sužinoti ir patirti daugybę naujų nuotykių bei susirasti draugų iš visos Lietuvos? Tuomet tikrai turėtumėte pasidomėti JGM – Jaunųjų geografų mokykla. Mes čia ne tik mokomės, bet ir puikiai leidžiame laiką.


O kad geriau suprastumėte šią organizaciją, siūlau susipažinti ir „sudalyvauti“ vienoje iš keturių, kartą per tris mėnesius vykstančių šios mokyklos sesijų – žiemos sesijoje.


Sausio 3 d. buvo ypatinga Jaunųjų geografų mokyklos mokiniams – šią dieną turėjo prasidėti žiemos sesija, kuri žadėjo daugybę nuostabių akimirkų. Žinoma, vos visiems susirinkus Vilniuje ir įsikūrus Vilniaus jaunųjų turistų centre, pirmoji mintis galvoje tikrai nebuvo apie mokslus! Juk pagaliau iš skirtingų Lietuvos kampelių susirinkę moksleiviai galėjo susitikti su savo draugais.


Diena prasidėjo nuo įdomios ekskursijos „Senieji Vilniaus amatai ir verslai“, kurią vedė dr. Dalia Prakapienė. Jos metu jaunieji geografai turėjo galimybę paklaidžioti siauromis Vilniaus gatvelėmis, išgirsti įdomių legendų apie šv. Onos bažnyčios statybą bei dvi juodų angelų skulptūras ant šv. Jonų bažnyčios.


 

Taip pat sužinojome įdomių faktų apie cechus: paaiškėjo, jog senovės Vilniuje buvo net ir elgetų cechas, kuris turėjo savus įstatus ir taisykles – ne kiekvienas galėjo būti elgeta! Be to, tai nebuvo lengvas darbas – sveikieji elgetos skambindavo varpais ir tik paliegusieji galėdavo prašyti išmaldos.


Netikėtas buvo ir faktas, kad seniau įėjimas į Vilnių buvo mokamas – keliautojai turėdavo miestui atvežti akmenų ar kiaušinių. Tai buvo reikalinga gatvėms grįsti, mat kiaušinių ir kalkių mišinys puikiai tikdavo sutvirtinti akmenims.


Daug sužinojome ir apie gintarus: Mykolo gatvėje esančiame muziejuje galėjome ne tik pamatyti apatinį Vilniaus sluoksnį (pasirodo, Vilnius Viduramžiais buvo kur kas žemiau), bet ir išvysti brangiausią mėlynąjį gintarą, taip pat juodojo, žaliojo, baltojo, raudonojo ir mums įprasto geltonojo gintaro pavyzdžių. Nemažai buvo ir puikių gintaro dirbinių, gintarų su inkliuzais.


Po pietų ėjome į paskaitą apie pasaulio ūkio geografijos aktualijas, vedamą doc. Dr. Donato Burneikos. Nors susikaupti buvo nelengva, jaunieji geografai sužinojo, kad atstumas tarp pramonės centrų, migracija, ekonomikos koncentracija ir sienų pralaidumas daro didelę įtaką šalių ekonominei gerovei. Taip pat buvo užsiminta, kad dėl elektroninės prekybos ateityje gali keistis urbanizacijos procesas.


Galiausiai vakare laukė smagi vakaronė, kurios metu, pasiskirstę grupėmis, „keliavome“ po pasaulio šalis ir sprendėme linksmas užduotis: iš girliandų „gaminome“ sušius, statėme piramides iš popieriaus, tiltus iš spagečių. Vakaras buvo tikrai linksmas ir įsimintinas, ypač dėl to, kad visos komandos gavo šaunių prizų!


Kitas rytas prasidėjo nuo dr. Edvino Stonevičiaus vedamos paskaitos apie Nemuną bei hidrologinius tyrimus Lietuvoje. Sužinojome daugybę įdomių faktų apie ilgiausią Lietuvos upę ir gavome naudingų knygų apie hidrologiją.


Taip pat pabandėme paspėlioti apie meteorologines sąlygas Vilniaus universiteto prieigose. Vėliau galėjome apžiūrėti meteorologinius ir hidrologinius prietaisus, pasitikrinti spėjimus. Ši dalis sukėlė daugiausiai juoko: vieni geografai pasirodė besą tikri aiškiaregiai, o kiti gynėsi, kad tiesiog užmiršo padėti kablelį tarp skaitmenų.


Po pietų vyko užsiėmimas Tuskulėnų rimties parke. Čia susipažinome su Tuskulėnų dvaro, įkurto XVI a. istorija, sužinojome, jog anksčiau šis dvaras priklausė Žygimantui Augustui, čia veikė plytinė. Taip pat buvo papasakota apie tai, kaip į šią vietą sovietinės okupacijos metais buvo KGB vežami sušaudyti nuteisti žmonės.


Čia pamatėme pažintinį filmą, pildėme užduotis, turėjome galimybę apžiūrėti ekspoziciją apie lietuvių trėmimus. Taip pat užsukome į patį kolumbariumą, kuriame perlaidoti sušaudyti (ar kitais būdais: smūgiais, kirvių kirčiais nužudyti) žmonės, pamatėme išties modernų muziejų, kuriame surinkta ekspozicija apie Tuskulėnų dvarą tema „Rankos kuria, rankos griauna“. Tai išties puikus šiuolaikiško ir įdomaus muziejaus pavyzdys. Čia galėjome sužinoti sušaudytųjų ir budelių istorijas, pamatyti jų daiktus, pabandyti piešti ant smėlio, išvysti plytų degimo krosnies liekanas.


Vakare mūsų laukė dar viena vakaronė Mokslų akademijos turistų klube, kur sužinojome apie turtingą Jaunųjų geografų mokyklos istoriją, jos įkūrėją R. Krupicką, Mokslų akademijos turistų klubą. Išgirdome linksmų istorijų apie liūtį dykumoje, keliones į kvapą gniaužiančius kalnus, ekspediciją į Kurilų salas, tačiau turbūt dar daugiau liko nepapasakota…


Paskutinė sesijos diena buvo skirta namų darbams – gamtos paminklų, prie kurių gyvena jaunieji geografai, pastatymams. Sužinojome, kokių klaidų reikia vengti, kai rengiame prezentacijas, ir piešėme minčių žemėlapį.


Galiausiai atėjo metas keliauti namo. Gavę namų darbus (tik nereikia per daug bijoti, jie tikrai nėra labai sunkūs!), vieni su kitais atsisveikinome ir pradėjome skirstytis. Vieni namo ėjo pėsčiomis, kiti važiavo troleibusu, autobusu, traukiniu ar mašina.


Jaunieji geografai pasklido po visą Lietuvą – visi kupini geros nuotaikos ir su viltimi vėl susitikti per pavasario sesiją…


Jeigu susidomėjote – sekite naujienas, nes jau pavasarį žadama į JGM priimti dar vieną smalsių moksleivių būrį!


Agnė Semėnaitė,
www.jaunimogidas.lt