Kazio Pakšto gimtinės takais

Birželio 18 d. Lietuvos geografų draugijos nariai rinkosi į Užpalius (Utenos r.), į visuotinį suvažiavimą. Vieta suvažiavimui pasirinkta neatsitiktinai. Idėją įkurti geografinę draugiją Lietuvoje pasiūlė ir ją 1934 m. įkūrė nuo mažų dienų buvęs didelis nenuorama, netoli Užpalių miestelio gimęs, čia pradžios mokslą baigęs, o vėliau ir geografijos profesoriumi tapęs Kazys Pakštas. Netoli Užpalių gimė ir čia vidurinį išsilavinimą įgijo, vėliau geografijos žinių Vilniaus pedagoginiame universitete sėmėsi ir dabartinė geografų draugijos viceprezidentė Genovaitė Kynė. Ji ir buvo šio renginio pagrindinė įkvėpėja.


Susitikimo pradžioje geografai susipažino su vietos istorinėmis gamtinėmis įdomybėmis. Šį kartą gidu ir vadovu teko būti užpalėnui geografui Giedriui Indrašiui.


Tad pakeliaukim. Ar daug kas pagalvojo apie miestelio vardo kilmę? Užpaliai – tai už palių, už pelkių. G. Indrašius pirmiausia parodė apleistus dvaro rūmus, kurių oficinoje buvo pradžios mokykla, kurioje ir mokėsi gudragalvis išdaigininkas, būsimas profesorius Kaziukas. Mūsų gidas papasakojo daug jo nutikimų. Išlikusi dvaro rūmų ansamblio dalis dabar parduota, tačiau naujasis šeimininkas neskuba pastato restauruoti.


Prof. K. Pakšto vienkiemis neišliko, tad geografų draugijos rūpesčiu pastatytas stogastulpis primena, kad čia pirmus žingsnius pradėjo būsimas profesorius. Stogastulpio aplinką prižiūri Birutė Ukrinienė iš Kauno.


Labai įdomus saugomas gamtos paminklas – konglomerato uola, kuri yra Šeimyniškių kaime, netoli Užpalių miestelio. Sovietmečiu čia buvo žvyro karjeras uždarytas 1999 metais.. Nukasus kalvos gruntą, aptikta susicementavusių žvyro, gargždo kalcito luitų.


Prie pat Užpalių, dešiniajame Šventosios krante, aplankėme neužšąlantį Krokulės šaltinį. Tai šlaitelyje iš žemės trykštanti vandens versmė. Versmės centre įleistas 1,2 mskersmens rentinys, iš kurio vandens perteklius per rentinio šone išgręžtą skylę nuvirvena į Šventąją, tekančią tik už 100 metrų. Vanduo šaltas, švarus ir tyras. Teigiama, kad Krokulės vanduo turi gydomųjų savybių. Neatsitiktinai čia visuomet būna žmonių, kurie tiki stebuklinga šio vandens galia ir juo prausiasi, geria ledinį vandenį (pastovi vandens temperatūra apie 7 laipsnius). Krokulės šaltinis laikomas šventu, čia ypač daug maldininkų susirenka per Švč. Trejybės atlaidus. Jie kaip tik vyko mūsų lankymosi Užpaliuose metu. Todėl ne tik prie Krokulės šaltinio, bet ir miestelyje šurmuliavo būriai pasipuošusių užpalėnų ar iš toliau atvykusių kraštiečių.


Užpalių kraštas – labai seniai žmonių gyvenamos vietovės. Spėjama, kad jos apgyvendintos IV-VI amžiais. Tai liudija piliakalniai, į vieną iš jų – Šeimyniškių – įkopę pasižvalgėme. Tai vieta, kur Užpaliai pradėjo kurtis, čia stovėjo pilis, aplinkui buvo gyvenvietė ir tik vėliau, nurimus kalavijų žvangesiui, žmonės įsikūrė patogesnėje gyvenimui vietoje – Šventosios slėnyje, dabartinėje gyvenvietėje.


Užpalių gimnazijoje sugūžėjusius geografus pasveikino gimnazijos direktorė Laima Janaudienė. Per metus nuveiktus darbus pristatė Lietuvos geografų draugijos pirmininkė doc. dr. Dovilė Krupickaitė. Dr. Jurgita Rimkuvienė pasakojo apie šios internetinės svetainės kūrimą. Revizijos komisijos pirmininkas S. Gorodeckis pateikė finansinę draugijos veiklos ataskaitą. Užpalių krašto mokslininkus geografus pristatė Genovaitė Kynė.


Vėliau dauguma suvažiavimo dalyvių kartu su šeimų nariais, draugais ar artimaisiais išvyko į prie Šventosios esančią sodybą Degėsių kaime, kur prie laužo, vaišindamiesi turistine koše bendravo, diskutavo visiems aktualiais geografijos klausimais.


Straipsnis apie suvažiavimą Utenio laikraštyje.


Genovaitės Kynės pristatymas.


Parengė
Kęstutis Turonis