Jaunųjų geografų vasaros savaitė Aukštadvario regioniniame parke

Visą savaitę džiaugėmės besidominčių geografija mokinių būriu ir puikiu vasarišku oru. Šį kartą į JGM vasaros stovyklą-ekspediciją, kuri vyko Aukštadvario regioniniame parke, atvyko ne tik JGM nariai,  naujokai, bet ir būrelis alumnų. Vyko edukaciniai užsiėmimai, tradiciniai žygiai, varžybos bei vakarojimai prie laužo su dainomis, nors kartais dainos liejosi ir kitose erdvėse, ten kur geresnė akustika, linksmuolio Edvino soliniai pasirodymai sutraukdavo nemažai klausytojų. Nužygiuota nemažai kilometrų, vien naktinio žygio metu, trasa sudarė apie 15 kilometrų, o iš jos išklysti buvo nesudėtinga… po naktinių paklaidžiojimų, Aukštadvario nelengvai praeinamuose miškuose, Saulę visi pasitikome stovykloje.

Pirmoji diena skirta įsikūrimui, susipažinimui. Didžiausias įšūkis – susidaryti savaitės meniu t.y. susitarti visam kursiui, ką valgys, kas su kuo budės, išsiaiškinti kiekvieno mitybos įpročius ir apskaičiuoti, kokių maisto produktų reikės. Manau, visi įsidėmėjo, kad makaronų žmogui vienam kartui 80-100 gr.

Antroji diena prasidėjo žygiu į Aukštadvario regioninio parko įžymybę – Velnio duobę, keliaujant visam JGM būriui, su parko ekologu Talvydu Špiliausku tyrinėti ir aptverti skruzdėlynai.  Antoje dienos pusėje su VU hidrologijos ir meteorologijos katedros doc. dr. Gintautu Stankūnavičiumi bei Aviacinės meteorologijos centro viršininku Laimonu Januška laikinai įrengta meteorologijos stotelė. Visą stovyklos laiką stebėti orų pokyčiai, rengtos atsakaitos. Su Hnit-Baltic specialistais Kęstučiu Biku ir Vėjumi Pinkevičiumi tobulinti skaitmeninių žemėlapių kūrimo įgūdžiai.

Trečioji diena, buvo skirta žemėlapio skaitymo, vietovės pažinimo bei orientavimosi įgūdžių tobulinimui su Linoreta ir Juozu Vasilevičiais. Kalnų kelionių technikos pagrindams bei tobulinimui su Živile Krupickaite ir jos pagalbininkais Elena, Mantu, Vita. Nuo mazgų rišimo iki kilimo į medžių viršūnes, nuo individualaus iki komandinio darbo. O vyriausieji – trečiakursiai tradiciškai atliko artimiausios gyvenvietės tyrimą. Dėkoju Čižiūnų gyventojams, kurie mielai bendravo su mokiniais, atsakė į jiems rūpimus klausimus. Apibendrinant paaiškėjo, kad maždaug pusė apklaustųjų (aplankyta 23 sodybos) yra ne vietiniai, o atvykę iš kitų Lietuvos vietų ir čia įsikūrę. Dauguma minėjo, kad čia traukia nuostabi gamta: kalneliai, kurių slėniuose telkšo ežerai, turtingi gėrybėmis miškai. Įvardijo ir problemų: mažai darbo vietų, nėra nuolatinio viešojo transporto, mažai jaunimo. Tačiau į mokinių pateikiamą klausimą, ar neketinate emigruoti, visi atsakė neigiamai. Juk čia namai, čia gera, ramu. Po vakarienės trečiakursiai tyrimą pristatė visiems stovyklautojams, vyko aptarimas. Vakarėjant visų laukė dar vienas išbandymas – orientavimosi varžybos. Sveikinimai nugalėtojams: individualioje įskaitoje Ignui ir Ramintui; komandinėje įskaitoje poroms: Emilei su Skaiste, Gabrielei su Margarita ir Vidmantui su Jonu. Smagu tai, kad visi surado Juozo paslėptus punktus ir iki tamsos sugrįžo į stovyklą.

Ketvirtoji diena prasidėjo nuo parko kultūrologės Ritos Balsevičiūtės pavedžiojimo po laukus ir artimesnės pažinties su augalais. Kokius augalus galime naudoti maistui, kokius vaistui? Daugumas buvo sužavėti ne tik žolininkės išmintimi, bet ir raganiška išvaizda. Kita dienos dalis buvo skirta Kalnų kelionių technikos tobulinimui ir pasirengimui varžyboms. Sudarytos burtų keliu komandos turėjo susiderinti visus veiksmus, kad viską atlikti techniškai ir akyliems teisėjams neužkliūti. Geriausiai pasirodžiusi komanda visą trasą įveikė per 16 minučių. Po varžybų laukė maudynės ežere, kurias prižiūrėjo ne tik vadovai, bet ir šalia įsikūrusi gulbių šeimyna.

Penktoji diena prasidėjo uolienų detektyvu. Geologas Simonas Saarmann pažėrė daugybę fosilijų, jas reikėjo atpažinti pagal įvairius požymius ir atsekti, jų geologinius laikotrpius bei vietoves Lietuvoje. Po pietų tradicinė atrakcija – JGM naujokų krikštynos. Kūrybiškumu pasižymėjo krikštatėviai – trečiakursiai, kurie sukūrė scenarijų bei iššūkių keliančią trasą. JGM naujokai „papuošti“ nuo laužo dūmų aprūkusių puodų suodžiais, turėjo draugiškai įveikti kliūtis ir duoti JGM priesaiką. Po maudynių laukė poilsis prieš naktinį žygį. Žygis prasideda kai nusileidžia saulė, tai dar vienas išbandymas stovyklautojams. Pirmiausiai, kiekviena pora į duotą žemėlapį persibraižo žygio maršrutą, po to pasišviesdami žibintuvėliais keliauja į trasą. Nuotaikai – liuksenburgietiški Jolantos skanumynai. Svarbu neskubėti, eiti pažymėtu keliu ir į stovyklą sugrįžti iki saulės patekėjimo. Tačiau trasoje laukia netikėtumai, kelią pastoja ne tik gamtinės kliūtys: upeliukai, užpelkėjusios ežerų pakrantės, statūs kalvų šlaitai, bet ir miške tūnantys: Audrius, Denis, Greta, Daumantas, Milda, Aušra, Tauras ir dvi Gabrielės, jų tiklas pagąsdinti naktinėjančius. Man didžiulį įspūdį paliko tikrų pelėdų ubavimas ir praplasnojimas virš galvos.

Išaušo šeštoji diena. Po saulės sutikimo poilsis, tačiau kaitrūs saulės spinduliai neleido ilgiau pasnūduriuoti. Priešpiečiai ir stovyklos aptarimas. Pagerbti baigiantieji JGM: Dautartas, Gabrielė, Indrė, Mantė, Ramintas, Vilija. Tikiuosi, kad JGM jus subūrė ilgam ir nuo šiol, svečių teisėmis, jūs laukiami ne tik JGM stovyklose, bet ir Eržvilke, Butrimonyse, Kaune, Vilniuje…

Atsisveikinimas… iki pasimatymo rudens sesijoje Vilniuje.

Nuoširdžiausia dėkoju ištikimiesiems JGM vadovams Virginijui, Linoretai, Živilei už kūrybiškas edukacines veiklas ir buvą kartu.

JGM Genovaitė Kynė