Geografija besidomintys vyresniųjų klasių mokiniai dalį atostogų turiningai praleis Anykščiuose. Net tris dienas čia vyks Lietuvos geografų draugijos Jaunųjų geografų mokyklos pavasario sesijos užsiėmimai.

30 moksleivių iš skirtingų Lietuvos vietų dalyvaus su Anykščių kraštu susijusiose ekskursijose, teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose, atliks įvairius tyrimus, susitiks su įdomiais žmonėmis, įvairių sričių specialistais.

Pirmąją dieną svečius sutiks ir Anykščių senamiesčio architektūrinius ypatumus padės perprasti Savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Nuo aukščiausio Lietuvoje šv. apaštalo Mato bažnyčios bokšto apžvelgę miestą, upės slėnį, naująjį taką, padiskutavę apie Anykščių miesto raidą, mokiniai lavins rankeles raitydami raštus ant velykinių margučių Arklio muziejaus etnografinėje sodyboje Niūronyse.

Antrąją dieną teks sukarti apie 100 km ir dar gerai pasipustyti padus. Kelionėje lydės Anykščių regioninio parko vyriausioji ekologė Rasa Rakauskienė, geografijos mokytoja-ekspertė Genovaitė Kynė ir kraštovaizdžio specialistė dr. Giedrė Godienė, VU doktorantas geologas Simonas Saarmann. Susipažinus su Anykščių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija, mūsų kelias toliau suks į šiaurę, link Mikierių. Čia, jau nuo 1974 m. saugomame Šventosios kraštovaizdžio draustinyje visi kartu diskutuosime apie vienos įdomiausių Lietuvos upių slėnio raidą, grožėsimės jos kilpomis ir mąstysime, kaip gamtiniai procesai lemia žmogaus ir kelio gyvenimą. Bus atliktas atodangos nuosėdų granuliometrinis tyrimas.

Be abejo, Anykšiuose būnant privalu prisiglausti prie poeto Antano Baranausko apdainuoto šilelio pušų, šventų ąžuolų, Puntuko, apžiūrėti, kaip tiesiamas unikalusis Medžių lajų takas. Popiet patrauksime link Kavarsko, kur pažvelgsime į kalkinių tufų šaltinio akį, ant užtvankos kalbėsimės apie tai, kaip ir kodėl žmogus keičia Šventosios slėnį.

Vėliau nagrinėsime Vetygalos atodangoje užšifruotus dar gilesnius krašto praeities klodus. Juk dešiniajame Šventosios šlaite, kiek žemiau Virintos upės žiočių prie 25 m aukščio valstybės saugomoje atodangoje, kitaip vadinamos Žėbos kalnu, matomi net 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.

Kur Lietuvoje, pavasarį vienu metu reikalingi ir akiniai nuo saulės, ir guminiai batai? Kvarcinio smėlio karjere tyrinėsime, kokia kryptimi čia tekėjo vandenys neogeno laikatarpiu, prieš kokius 25 mln. metų, o AB „Anykščių kvarcas“ direktoriaus padėjėjas ekonomikai Justinas Aukūnas papasakos, kaip gražusis monokristalinis kvarcinis smėlis malamas, plaunamas, kitaip apdirbamas, į kokias šalis keliauja, kuo virsta…

Trečiadienį jaunieji geografai vėl pasklis po Anykščius – čia bus surengtos orientacinės varžytuvės, kurias ves Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkė Loreta Kisnieriūtė ir geografijos mokytoja Akvilė Kamarauskaitė. Sesija linksmai bus pabaigta laisvalaikio centre „Kalita“.

Smagiausia – suprasti, kaip mes keičiame pasaulį ir kaip jis keičia mus, o taip pat – branginti galimybę mokytis vieniems iš kitų. Bendrose JGM sesijos veiklose daug patirs, sužinos ir vaikai, ir suaugę. Ugdymo plėtotės centro projekto ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“ dėka JGM antroji pažinimo diena taps „Mokytojo TV“ mokomuoju filmu, atskleisiančiu, kaip neformalūs aplinkos tyrimai gali papildyti, praplėsti mokyklų ugdymo programų dalykų turinį ir kaip jie padeda lavinti prigimtinį mūsų smalsumą, vedantį didelių gyvenimiškų atradimų link.