Kraštovaizdis - tai visa mūsų realybė. Tokia, kokią paveldėjome iš savo protėvių ir kurią pasiskolinome iš savo vaikų. Mus supantis, linguojantis, auginantis pasaulis, kuriamas ir gamtos, ir žmonių, abiejų sąveikoje. Tai - savastis, tautos namai, saugantys mūsų istorijos laikmenas. Tai pati esatis, tam tikra erdvė tam tikru momentu, mus veikianti ir mūsų veikiama, vaizduota ir įsivaizduota, patirta ir tirta, tvarkyta ir pertvarkyta tikrovė. Apie kraštovaizdį skirtingai kalba poetai ir teisininkai, žemdirbiai ir seimo nariai, vaikai ir senoliai...
