Lietuvos geografų forumas

Lietuvos geografų forumas „Geografijos mokslas Lietuvoje: darbai ir perspektyvos“, skirtas doc. Ričardui Baubinui atminti

Lapkričio 12 d. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete vyko Lietuvos geografų forumas„Geografijos mokslas Lietuvoje: darbai ir perspektyvos“. Minėdama vieno ryškiausių šio laikmečio geografų doc. Ričardo Baubino jubiliejines gimimo metines, pagerbdama jo atminimą bei prisimindama darbus ir idėjas, Lietuvos geografų draugija (LGD) kartu su Geologijos ir geografijos institutu pakvietė geografus ir bendraminčius į forumą.

Pagrindinis forumo tikslas – įvardyti:

  • Lietuvos geografijos mokslo stipriąsias puses, jo reikšmę visuomenei ir valstybei;
  • kokia institucija galėtų optimaliai spęsti geografijos mokslo keliamus ir uždavinius;
  • koks tarptautinės dimensijos klausimas Lietuvos geografijoje; 
  • koks geografijos mokslo statusas turėtų būti įtvirtintas švietimo ir mokslo sričių klasifikacijoje.

Forumą pradėjo Lietuvos geografų draugijos prezidentė Dovilė Krupickaitė, organizatorių vardu sveikino susirinkusius dalyvius.

Išklausyti trys aktualūs panešimai.Dr. E. Kriaučiūnas pristatė mokslininko darbų kryptis pranešime „Doc. R. Baubino mokslinių idėjų raida“. Ričardas Baubinas, Lietuvos ir užsienio šalių mokslinėje spaudoje, publikavo daugiau nei 70 mokslo straipsnių bendrosios ir regioninės geografijos bei gretimose srityse. Parašęs vadovėlių mokykloms, mokymo priemonių universitetams, buvo mokslinio leidinio „Geografijos metraštis“ („Annales Geographicae“) vyriausiasis redaktorius.  

Doc. V. Daugirdas pranešimu „Geografijos mokslo Lietuvoje žemėlapis“ pristatė visuomeninės geografijos mokslo padėtį ir tyrimų kryptis pagrindinėse šalies mokslo institucijose.

Doc. D. Burneika savo pranešime „Geografija Lietuvos mokslų sistemoje“ pabrėžė, kad ir esama mokslų klasifikacija, ir geografinių institucijų sistema Lietuvoje neatitinka poreikių ir trukdo šio mokslo plėtrą. Geografija arba visuomeninė geografija turėtų būti išskirta, kaip atskira socialinių mokslų kryptis, taip numato Frascati klasifikatorius. Geriausiai šio integralaus mokslo plėtrą užtikrintų atskiros geografinių tyrimų institucijos įkūrimas.

Ričardas Baubinas buvo vienas iš tų, kuris itin aktyviai kovojo už geografijos mokslo Lietuvoje išlikimą, atsinaujinimą, plėtrą. Daugelis šio mokslininko idėjų jo bendraminčių dėka įgyvendinamos ir šiuo laiku. Deja, Lietuvoje pastarųjų metų tendencijos nėra palankios geografijos mokslui vystyti: praktiškai išnyko geografinės mokslo institucijos vardas iš Lietuvos mokslo žemėlapio (neliko Geografijos instituto), dėl Lietuvos mokslo klasifikacijos ydų nelieka galimybių rengti visuomeninės geografijos mokslo daktarų, dalis mokslininkų negali būti adekvačiai atestuojami. Negerėja ir geografijos įvaizdis visuomenėje, geografijos disciplina sunkiai kovoja už savo vietą bendrojo lavinimo mokykloje.

Forume diskutavo geografai, atsakingų mokslo ir studijų institucijų atstovai: Vilniaus universiteto profesoriai P. Kavaliauskas ir A. Bukantis, Vilniaus pedagoginio universiteto prof. A. Česnulevičius ir doc. S. Stanaitis, Klaipėdos universiteto prof. S. Vaitekūnas, Geologijos ir geografijos instituto mokslininkai doc. D. Burneika ir dr. A. Galkus, Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius dr. V. Bezaras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus vedėja I. Švedienė, Švietimo ir mokslo ministro patarėjas A. Lakštauskas.

Pasisakiusieji pritarė forumo idėjai skatinti geografijos kaip integralaus mokslo, apimančio tiek gamtos, tiek ir visuomenės mokslus, sampratos įtvirtinimą visuomenėje, mokslo klasifikacijoje, stiprinant ir geografines institucijas. Pagrindiniai forumo nutarimai pateikti bendroje rezoliucijoje.

Parengė Genovaitė Kynė