Ignas Končius

Gimė 1886 liepos 31 d. Purvaičių k. (Telšių apsk.). Mokėsi Palangos progimnazijoje, 1903–1907 m. – Liepojos gimnazijoje. 1907–1913 m. studijavo Petrogrado universiteto Fizikos–matematikos fakultete. 1913 m. paskirtas Palangos progimnazijos mokytoju, prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su progimnazija pasitraukė į Vorru (Estija), vėliau į Stavropolį (Rusija). 1920-1921 m. dirbo Stavropolio žemės ūkio in-to fizikos kabineto asistentu. 1921 m. grįžo į Lietuvą, dirbo įvairiose mokymo įstaigose. 1941 m. suimtas ir išvežtas į Minską. Grįžo į Lietuvą okupavus vokiečiams. 1944 m. pasitraukė į Vakarus: iš pradžių į Vokietiją, 1949 m. – į JAV.

1921–1924 -m. dėstė fiziką ir meteorologiją Dotnuvos žemės ūkio ir miškų mokykloje. 1924–1926 m. – Dotnuvos žemės ūkio akademijos chemijos–fizikos katedros docentas, Profesorių tarybos narys. 1922 ir 1925 m. vadovavo Dotnuvos meteorologijos stočiai. Nuo 1926 m. – VDU docentas, nuo 1930 m. – profesorius. 1930–1940 m. – VDU Gamtos–matematikos fakulteto mokslinis sekretorius, fakulteto mokslinių darbų redaktorius. Nuo 1931 m. – Valstybės archeologijos komisijos narys. 1939–1940 m. – Vilniaus universiteto valdytojas. II Pasaulinio karo metu, uždarius VDU, dėstė pogrindyje veikusiame universitete Kaune. Nuo 1949 m. dirbo Taftso (Tufts) universiteto tyrimų laboratorijoje Medforde.

1924 m. išleido vadovėlį „Meteorologija”, skirtą žemės ūkio technikumo studentams. 1925 m. išleido pirmąjį Lietuvoje agrometeorologijos vadovėlį „Ūkininko dangus”. Išvertė užsienio autorių fizikos ir meteorologijos srities knygų. Publikavo straipsnių bei leidinių įvairiais meteorologijos ir fizikos mokslo srities klausimais. Rinko kraštotyrinę, etnografinę medžiagą, parengė keletą straipsnių etnografinių tyrimų rezultatų bei metodikos klausimais.

Mirė 1975 m. Palaidotas Čikagoje. 1996 m. perlaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.