Reply to comment

Geomokslų instituto mokslininkai - parodoje „Miesto gamta. Pradedant Vilniumi“

Nacionalinėje dailės galerijoje iki kovo 19 d. veiks šiuolaikinį meną ir mokslą apjungianti paroda "Miesto gamta: pradedant Vilniumi". Vienoje erdvėje pristatomi 5 meniniai kūriniai ir 6 moksliniai tyrimai ragina tirti ir patirti miestą, išbandyti kito laikmečio, kitų fizikos dėsnių, kitų pojūčių, kitų gyvųjų organizmų „požiūrį“ ir išgyvenimo strategijas, palyginti ir pajusti ekosistemų ir sociosistemų paraleles ir sankirtas.

Ir moksle, ir mene stiprios asmenybės kūrybinius impulsus pasitelkia tam, kad praplėstų mūsų matymo lauką, parodytų įvairių perspektyvų buvimą, keltų svarbias problemas ir sužadintų atsaką. Šiuolaikinį meną veikia mokslo ir technologiniai tyrimai ir atradimai, o mokslai, be įprastinės – skaičių, diagramų, techninių aprašymų – kalbos turi pasitelkti meninius įrankius tam, kad savo žinią perduotų šiandieninei informacija perpildytai ir greitai vaizdais persisotinančiai visuomenei.

Vilniuje turime unikalią galimybę permąstyti miesto kraštovaizdžio raidą ekosisteminiu rakursu ir tai vyksta ne gamtos, fizinių mokslų akademiniame, o meniniame lauke.

Kas būna, kai menininkai ateina pas mokslininkus? Lietuvos ir užsienio meninkai atskleidžia, kaip Vilnius atrodo šikšnosparnio „ausimis“, kuo panaši skruzdėlių ir žmonių „miestų politika“, klausia, ar ateityje robotai bus lygiaverčiai miesto ekosistemos nariai, ar miesto bendruomenė netektis išgyvena taip pat kaip ir kūnas, netekęs galūnės, kaip jaustumėmės, jei nustotų galioti įprasti fizikos dėsniai?

Istorijos, paleoantropologijos, archeologijos, botanikos, meteorologijos ir kitų sričių moksliniai tyrimai nagrinėja žmogaus vaidmenį Vilniaus miesto ekosistemoje: kaip kalvotoje, šaltiniuotoje vietovėje vystėsi gatvių tinklas XIII – XVI a.; kokios miestiečių traumos buvo būdingos XVI – XVII a., kokius higienos, sanitarijos iššūkius turėjo įveikti vilniečiai XIX a., kaip sovietmečio kultūrinį sluoksnį sąvartynuose įvertino augalija ir kokiais miestais Vilnius galėtų virsti iki 2067-ųjų pagal 4 klimato scenarijus.

Visi esame kviečiami apsilankyti viešose ciklo „Miesto gamta: pradedant mokslu“ paskaitose, kur per valandą mokslininkai padeda giliau susipažinti su parodoje apmąstomomis temomis.

Vasario 14 d. vykusioje paskaitoje "Nuo miestų ekologijos iki sociologijos: ekologinės problemos, augalai ir žmonės" biologė prof. Vida Motiekaitytė komentavo parodoje pristatomą savo  mokslinę disertaciją "Urbofitocenozės: sintaksonomija, toksikotolerantiškumas, sukcesijos, funkcijos" (Botanikos institutas, 2002). Augalų ir žmonių bendrijų panašumus profesorė atskleidė ne tik įdomiais moksliniais faktais apie Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Neringos sąvartynų augalų bendrijas, bet ir palygindama ruderalinių augalų bendrijų išgyvenimo strategiją su drąsiu asmeninės profesinės patirties keliu, kupinu įdomių įvairių sričių įtakų, poveikių, posūkių ir pokyčių.

Rengiant parodą dalyvavo ir VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.

Numatomų kitų paskaitų tvarkaraštis:

- Vasario 21 d. 17 val. Egidijus Rimkus: „Vilniaus klimatas: praeitis, dabartis ir ateitis“.

- Kovo 2 d. 18 val. Stanislovas Sinkevičius: „Miesto vilionės: spąstai ar palaima laukinėms rūšims?”

- Kovo 9 d. 18 val. Justina Kozakaitė: „Atsargiai! Kertate Vilniaus miesto ribas! Vilniaus miesto gyventojų smurtas ir nelaimingi atsitikimai XVI-XVIII a.“

Paskaitos nemokamos, be registracijos, po jų parodą "Miesto gamta: pradedant Vilniumi" galima aplankyti nemokamai.

Daugiau informacijos: http://www.ndg.lt/parodos/parodos/miesto-gamta-pradedant-vilniumi.aspx

http://www.hkk.gf.vu.lt/

Apžvalgą parengė dr. Giedrė Godienė

Reply

The content of this field is kept private and will not be shown publicly.
CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.
Image CAPTCHA
Enter the characters shown in the image.