Ištisos žmonių kartos mėgina išsiaiškinti legendomis ir mitais apipintų vietovių paslaptis. Mes ne išimtis, kas sunkiai paaiškinama – audrina vaizduotę. Susidomėjusių kraštotvarkos istorinėmis mįslėmis buvo pilna auditorija. Po paslaptingas vietas, egzistuojančias realybėje ir minimas senuosiuose pasakojimuose, paskaitos metu mus „vedžiojo“ prof. Paulius Kavaliauskas. Nuo Stounhendžo (Anglijoje), kuriame teko lankytis ir pačiai bei pajusti kitokią aplinką, o gal greičiau būseną, iki nuskendusių Atlantidos ar Mu žemynų, ankstesniųjų žmonių rasių, ateivių ir kitų kol kas sunkiai paaiškinamų praeities pėdsakų. Kada prisilieti prie tokių neeilinių istorijos užmintų mįslių, kyla klausimas, ar kada nors iš viso bus atsakymas?

Antroji paskaitos dalis „nukėlė“ į tolimuosius Himalajus prie Žemės širdimi vadinamo Kailašo kalno. Asmeniškai patirtais įspūdžiais ir išgyvenimais, keliaujant apie šventąjį kalną, dalijosi Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė. Kailašas laikomas keturių religijų – induizmo, budizmo, džainizmo ir bono – šventa vieta.

Po paskaitos grįžusi namo dar kartą atsiverčiau buvusio dėstytojo gerbiamo Vaidoto Januškio knygas „Neįtikėtina“ ir „Pasaulio paslaptys“. Apie daugumą paskaitoje pristatytų vietų šiose knygose jau buvau skaičiusi. Ir vėl kyla klausimai: kiek turiu tikėti, kiek nesigilinti ar gilintis, ar iš viso šios mįslės paliktos tam, kad jas įminti?

 Genovaitės Kynė