2010-11-18
Kas tai? Įdomi ir intriguojanti paskaita lapkričio 18 d. vyko VU gamtos fakultete. Po paskaitos šio universiteto doc. dr. Darijus Veteikis – lektorius teigė: „…jei būčiau pabandęs šią temą pristatyti vėl, kaip studijų laikais, per 15 minučių, būtų išėjęs humoras, nes mano dabartiniu įsitikinimu, būtina žmones paruošti išaiškinant kelis svarbiausius dalykus. Pirma, mes turime nuo vaikystės išaugintą „atsitiktinių“ kontūrų suvokimą, kitoks mums gali sukelti nepatogumo jausmą ir norą prieštarauti, nepriimti. Antra, formos, kurias pavyko man nustatyti, yra nustatytos analizuojant detales ir atkuriant visumą, panašiai, kaip darytų paleontologai ar kitokie kasinėtojai. Manau, jei tai būtų gerai išaiškinta, atsirastų tikimybė, kad dalis žmonių šią neįprastą informaciją priimtų(ė). Tikiuosi, kad daugeliui klausytojų kilo klausimas apie šių formų kūrėją, sąmoningumą, sąmonę aukštesnę ir ilgaamžiškesnę nei žmogaus.“
Nuo mokyklos laikų pamenu, kad Italiją siejau (kaip ir dauguma) su ilgaauliu ir aukštakulniu batu, kokių Sovietų laikais prekyboje nebuvo, jų grožį tik galėjai įsivaizduoti. Skandinavijos pusiasalį su lokiu ar meška, keli klasės draugai įžvelgė tigrą. Tuomet ginčijausi, kad ten tigrui per šalta. Taip supratau, kad biomorfizmas – matymo būdas, žiūrėjimas į žemėlapį, kaip į paveikslą. Naujosios technologijos atskleidė detalų Žemės reljefo vaizdą ir jeigu žvelgtume į žemėlapį ne tik kaip į kartografinį vaizdą, pamatytume, kiek plastikos, kiek gyvybės yra žemynų bareljefo linijose! Tokį netikėtą minties posūkį, trimatį stebėjimo pjūvį pristatė paskaitos lektorius, keliaudamas visais pasaulio žemynais. Iš pažiūros atsitiktinės linijos, bet dauguma jų mūsų planetai suteikia gyvybės. Pamėginkite patyrinėti pasaulio žemėlapį ir surasti gulbę, vėžlį – tai tikrai neįtikėtina! Dar įdomiau, kad apie biomorfinę žemę jau užsimenama senųjų civilizacijų mituose, turinčiuose daug tvirtesnį pagrindą, nei manome.
Paskaitoje dalyvavo keli mano mokiniai – dvyliktokai, kurie vėliau pakomentavo taip „…daug ko nesupratau, atrodė mistiškai, bet į žemėlapį pradėjau žiūrėti kitaip, tarsi į gyvą organizmą“.
Parengė Genovaitė Kynė
