24-toji Jaunųjų geografų mokyklos stovykla-ekspedicija

Šventosios upės slėnyje įsikūręs žilą senovę menantis Užpalių kraštas, birželį šurmuliavęs ne tik tradicine kraštiečių švente, bet ir traukęs įvairių sričių geografus iš visos šalies. Birželio 18–19 d. Užpalių gimnazijoje vyko Lietuvos geografų draugijos (LGD) suvažiavimas. Ši draugija globoja Jaunųjų geografų mokyklos (JGM) veiklą, daug dėmesio skiria mokinių geografinės pasaulėžiūros ugdymui, artimiausios aplinkos pažinimui ir tyrimams. Patyrę geografai antrąją suvažiavimo dieną tarsi estafetę perdavė JGM mokiniams pažinti ir tyrinėti mūsų krašto aplinką.


Geografams Užpaliai – tai ne tik įdomus kraštas savo istorine praeitimi, gamtos paminklais, Užpaliai – tai vieno žymiausių geografų, profesoriaus Kazio Pakšto tėviškė. Lietuvos geografų draugija – viena seniausių Lietuvos visuomeninių organizacijų, gyvuojanti nuo 1934 metų, jos sumanytojas, steigėjas ir pirmasis prezidentas buvo minėtasis  prof. K. Pakštas. Draugija savo įkūrėjui 1992 m. Užpaliuose prie mokyklos pastatė paminklą, o buvusio Alinaukos vienkiemio vietoje – koplytstulpį, įsteigė profesoriaus vardo medalį, kuriuo kas dveji metai apdovanojami asmenys, labiausiai nusipelnę geografijos mokslui. Šiais metais prof. Kazio Pakšto medalis skirtas šviesaus atminimo ilgamečiam Draugijos prezidentui, geografui doc. dr. Ričardui Baubinui.


Taigi neatsitiktinai šiame krašte įsikūrė 24–toji JGM vasaros stovykla–ekspedicija, netoli Užpalių miestelio, gamtoje, ramaus Šventosios upės vingio pakrantėje. Visą savaitę (birželio 19–25 dienomis) jauniesiems geografams vyko įdomi suplanuota veikla: tyrimai gamtoje, žygiai, praktinės užduotys, įvairios varžytuvės. Stovyklą atidarė ir jaunuosius geografus sveikino LGD prezidentė Dovilė Krupickaitė, kiti šios draugijos nariai. JGM mokiniai atvyko iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų: Vilniaus, Anykščių, Kauno, Alytaus ir kt., juos globojo LGD nariai mokyklos vadovai: dr. Virginijus Gerulaitis, Sabina Pranculienė, Dalius Pranculis, Rasa Rutkauskienė, doc. dr. Živilė Krupickaitė. Tėviškai rūpinosi užpalėnas, geografas Giedrius Indrašius, kurio žemėse buvo įsikūrę jaunieji bendraminčiai. JGM stovykloje praktiką atliko ir būsimieji geografai pedagogai, VPU II kurso studentai, jie mielai talkino stovyklos vadovams, išradingai kūrė kiekvieno vakaro scenarijus, kartu su mokiniais dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose.


Sakoma, kad blogų orų nebūna, o geografams juo labiau, todėl neišgąsdinti laikas nuo laiko praplyštančio dangaus, stovyklautojai vykdė įvairius tyrimus, atliko praktines užduotis. Jau pirmąją dieną be saugaus elgesio instruktažų, vyko užsiėmimai – VPU doc. dr. Virginijus Gerulaitis ir buvęs JGM mokinys, geografas, dabar leidyklos „Didakta“ direktorius Remigijus Martinavičius demonstravo meteorologinius prietaisus, aiškino, kaip turi būti įrengiama stebėjimų aikštelė.


Pirmadienis buvo skirtas orientavimuisi aplinkoje, vietovės topografinių žemėlapių nagrinėjimui, planų sudarymui. Užsiėmimus vedė patyrę šios srities žinovai: Vilniaus licėjaus geografijos mokytoja metodininkė Linoreta Vasilevičienė ir Lietuvoje vykstančių maratonų prizininkas, orientacininkas, A. Kulviečio vidurinės mokyklos matematikos mokytojas Juozas Vasilevičius. Kartu su HNIT-BALTIC įmonės specialistais dr. Jurgita Rimkuviene ir Kęstučiu Biku mokiniai išbandė naujausius GPS (geografinės padėties nustatymo) prietaisus, ieškojo paslėptų „lobių“, buvo visi maloniai nustebinti, gavę šios kompanijos prizų. Vakare vyko orientavimosi varžybos „…prie starto linijos buvo išrikiuotos komandos po du žmones. Kiekviena jų buvo išleidžiama kas dvi minutes ir turėjo įveikti 4 kilometrų ilgumo trasą, nusidriekusią per piliakalnius, žemumas, miškus, pievas. Pirmi finišo liniją kirto Aurelijus ir Elvinas. Šie vaikinai trasą įveikė per 32 minutes ir 50 sekundžių… Jauniesiems geografams pirmoji užsiėmimų diena buvo kupina įspūdžių, gerų emocijų ir naujų žinių.“ (JGM mokinys Elvinas Paplauskas).


Antradienį geologai prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas ir dr. Bronius Karmaza su mokiniais tyrinėjo vieną didžiausių Lietuvoje konglomerato uolą, atodangą. „Tą rytą dangus nieko gero nežadėjo, tačiau tai nesutrukdė užsiėmimui… Geologijos užsiėmimas vyko Užpalių konglomerato atodangoje (konglomeratas nuosėdinės uolienos, kurias sudaro susicementavęs žvirgždas, gargždas). Sužinojome apie geologijos mokslą, uolienas, konglomerato susidarymą, geologinius lauko tyrimus ir darbo priemones, būtinas tokiems tyrimams (geologinį kompasą, sietelį, svarstykles, lupą, druskos rūgštį, plaktuką, kastuvą). Turėdami šiuos įrankius tyrėme uolienas: druskos rūgštimi nustatinėjome ar yra karbonatų, su lupa pamatėme, kad uoliena gali būti nevienalytė, su geologiniu kompasu nustatėme šlaito pasvirimo kampą… Geologijos užsiėmimas man labai patiko ir paliko labai gerą įspūdį.“ (JGM mokinė Lina Bagdzevičiūtė).


Po pietų nušvitusi saulė išviliojo mokinius į pievas. Kartu su Živile Krupickaite (Lietuvos dailės muziejaus menotyrininke) ir Sabina Pranculiene (Vilniaus Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro geografijos ir biologijos mokytoja metodininke) jaunieji geografai susipažino su augalais. „Vieną dieną, netoli Užpalių, pievose galėjote matyti būrelį būsimųjų dešimtokų, sekančių paskui mokytojas… vis sustojančių, įbedančių akis į žemę ir stropiai užsirašinėjančių. Kai kurie jų nešėsi puokštes įvairiausių augalų. Kas gi tai? Jaunųjų geografų mokyklos vasaros sesijos augalų geografijos užsiėmimas. …pelkinė vingiorykštė, vandeninė mėta, ją gali pažinti iš kvapo, linksmino ir žmonių vardais pavadinti augalai… O koks džiaugsmas buvo, kai einant į kitus užsiėmimus, brisdami per pievas galėjome vardinti ir vardinti įvairius augalus. Žinojome „smilgą“, o dabar jau miglė, svidrė, šunažolė, žinojome „ramunę“, o šit jau ir baltagalvė, bobramunė ar ramunė bevainikė. Kiek daug išmokome ir praktiškai naudingų dalykų: kurie augalai nuodingi, kurie malšina skausmą ar leidžia greičiau gyti žaizdoms, iš ko galėtumėme išsivirti arbatos ar netgi pasigaminti šampūną!“ (JGM mokinė Agnė Semėnaitė).


Trečiadienis buvo skirtas turizmo pagrindams, įrengta mokomoji trasa, turizmo technikos pagrindus perteikė žygeiviai Živilė Krupickaitė ir Dalius Pranculis (Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos geografijos mokytojas). „Turizmo technikos diena buvo viena  energingiausių ir įsimintiniausių dienų stovykloje. (JGM mokinė Urtė Spalvutė). „…vakarėjant mūsų laukė turizmo technikos varžybos. Varžybose buvo tokios rungtys: rasto perkėlimas, kopimas į kalną, oro perkėla, traversas, ėjimas per lygiagretes, nusileidimas nuo kalno, sužeistojo nešimas. Man labiausiai patiko oro perkėla. Ji buvo pati sunkiausia rungtis, galbūt dėl to ir įdomiausia. Oro perkėla reikalauja daug jėgos ir lankstumo.“… „Po sėkmingo nusileidimo turėjome pernešti sužeistąjį ir atsargiai jį nuleisti ant žemės. Tada liko tik kuo greičiau prisisekti prie starto virvės.“… „Sulaukę paskutiniosios komandos finišo, pasukome į stovyklavietę, kur sužinojome rezultatus. Jų aš laukiau su nekantrumu ir jauduliu. Tačiau prie paskutiniosios vietos laimėtojų išgirdau savo komandos pavadinimą. Šiek tiek nusivyliau, nes tikėjausi, kad pasirodysime daug geriau, bet vakare supratau, kad svarbu ne rezultatas, o gautų žinių ir įgūdžių kiekis. Šios varžybos buvo labai įdomios ir naudingos. Nesvarbu, kad po jų man skaudėjo visas rankas, ant kojų atsirado mėlynių. Svarbiausia yra tai, jog supratau, kaip svarbu mokėti dirbti komandoje, orientuotis, nepasiduoti jauduliui.“ (JGM mokinys Aurelijus Pocius).   


Ketvirtadienis – dirvožemių tyrinėjimo diena. Šios srities pradžiamokslį jaunieji geografai praėjo su Vilniaus universiteto doc. dr. Jonu Volungevičiumi. „Kartu su dėstytoju, ištyrę duobę priėjome išvados, kad tai nėra tipinis Lietuvos dirvožemis. Užkasę ją patraukėme toliau, į miškelį, vėl kasėme šį kart labai gilią duobę, bet C horizonto kaip nesimatė, taip nesimatė. Dėstytojo tai nė kiek nenustebino. Dėl laiko trūkumo buvo nuspręsta giliau nebekasti. Pradėjome tyrimą: viršutinį, velėnos, sluoksnį pažymėjome 0. Giliau sekė juosvai pilkai geltonas 6 cm sluoksnis su baltais grūdeliais…“ (JGM mokinys Mantas Sakalauskas).


Nuo 2003 metų ant Šventosios upės pastatyta moderni hidroelektrinė (galingumas 300 KW), čia įrengtas žuvų takas, kuris užtikrina žuvų judėjimą migracijos metu. Jaunieji geografai aplankė Užpalių hidroelektrinę, kurios darbuotojai supažindino su jos veikimo principu, papasakojo, kaip ją pastačius pakito upės vandens lygis. „Po nepaprastai įdomios, gal kartais ir varginančios dienos į stovyklą ateidavo vakaras. Jei oras būdavo palankus, smagiai pasimaudydavome Šventojoje. Visi kartu gamindavome vakarienę ant laužo – vienomis jėgomis tai būdavo ir paprasčiau,  ir  linksmiau.“… „Kadangi  mūsų vadovams gražiausia gamtos muzika,  naudoti grotuvus buvo draudžiama,  norėta,  kad  ir  mes į ją įsiklausytume. Tačiau gyviems balsams niekas neprieštaravo, tad iki pat tamsos nuolat traukėme  lietuviškas dainas.“ (JGM mokinė Akvilė Gasiūnaitė)


Švento Jono naktį laukė sudėtingas žygis, kad keliauti  tamsoje būtų „smagiau“ studentai parengė maršrutą su įvairiomis atrakcijomis… Trumpiausia metuose naktis nemiegota – ant Šeimyniškių piliakalnio įspūdingai sutiktas Saulės patekėjimas, pagerbtos Rasos – senoji lietuvių šventė. Vasaros saulėgrįžos šventėje ypač didelę reikšmę turėjo vanduo, todėl lietutis ir drėgna žolė buvo kaip tik.


   „Stovyklos pradžioje dienos ėjo lėtai, bet visai ne dėl to, kad  buvo  nuobodu. Su kitais mokiniais nebuvau gerai susidraugavus, tad  nebuvo taip linksma, kaip antroje stovyklos dalyje. Vidury stovyklos buvo turizmo technikos diena. Jos metu išmokau dirbti komandoje. Ši diena paliko man didžiausią įspūdį ir dėl to, kad turizmo technikos varžybose mūsų komanda laimėjo pirmąją vietą. Vėliau dienos ėmė bėgti labai greitai, nes pradėjome pasitikėti vienas kitu,  dirbti kartu, tapome gerais draugais.“  (JGM mokinė Austėja Pranculytė) .


„Išvažiuoti niekas nenorėjo… Atsisveikinti buvo ypač sunku, nes ši stovykla mus labai suvienijo, bet mes žinome, kad  visi susitiksime kitose JGM sesijose.:)“  (JGM mokinė Miglė Belevičiūtė).


Tikėtina, kad šios stovyklos–ekspedicijos dalyviai sutiko ne tik bendraminčių ir naujų draugų, bet ir užsidegė noru geriau pažinti savo gyvenamąją aplinką, kraštą, plėsti savo geografinį žinojimą. Užpalių kraštas dabartinių JGM mokinių atmintyje liks kaip pirmoji JGM stovykla – atlikti įvairūs tyrimai, praktinės užduotys, įveikti žygiai ir varžybos, pačių išvirtos vakarienės, sužvejotos Šventojoje žuvys, saujomis valgytos žemuogės ir trauktos lietuviškos dainos prie laužo…


Norisi nors trumpam grįžti prie Jaunųjų geografų mokyklos istorijos ir dar kartą nusilenkti jos įkūrėjui, šviesaus atminimo geografui doc. dr. Rimantui Krupickui. JGM gyvuoja nuo 1986 metų, kiek mokinių praėjo šią geografinę kūrybiškumo mokyklą. Skaičiuoti? Kažin ar reikia… Ir šių metų JGM stovyklą savanoriškai organizavo, užsiėmimus vedė, jai vadovavo buvę doc. dr. R. Krupicko mokiniai, studentai, kolegos, bičiuliai, o atlygis buvo geras jausmas, kurio neatstos jokie materialūs dalykai.


„Ir aš labai džiaugiuos praėjusia stovykla, tikrai buvo smagu! Atrodo, kad po pertraukos vėl grįžo seni geri JGM laikai, tikroji vasaros stovyklos „dvasia“ 🙂 (JGM stovyklos vadovė Živilė Krupickaitė).


 


 JGM programų koordinatorė, LGD viceprezidentė Genovaitė Kynė